Krašto santakos

Biržuose vykstantis senosios muzikos festivalis atspindi pasaulinius įvykius nuo Radvilų valdymo laikų iki koronaviruso pandemijos, kraugeriško karo Ukrainoje. Profesionalūs atlikėjai džiaugiasi, kad būtent čia, Lietuvos pakraštyje, sulaukia didžiausio klausytojų susidomėjimo, todėl atvykti jiems nesutrukdo netgi atidėtas lėktuvo skrydis. plačiau»

Dar ne taip seniai žmonės veržte veržėsi į kino teatrus, linksniavo Sofi Loren, Aleno Delono, Federiko Felinio pavardes. O kaip dabar? Juk kaip tik šiuo metu šalyje ir Panevėžyje vyksta kino festivalis „Kino pavasaris“. Ar jis traukia žiūrovus? O gal labiau įdomus lietuviškas kinas? O kokias asociacijas kelia žodis „Holivudas“? To klausėme sutiktų praeivių. plačiau»

Rokiškyje jau trisdešimt devintą kartą vyko profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Jį uždarant įteiktos ir premijos. plačiau»

Biržų pilies kieme auga ne šiaip paprasti medžiai. Šiemet atgaivinus šimtametę tradiciją, net keturiasdešimt parko medžių per vardynas gavo iškilius vardus. Ceremonijoje buvo ir paprastų žemiškų siurprizų – štai vienam berniukui staigmeną pateikė jo seniai nematyti seneliai. plačiau»

Nerdama didžiulį kilimą rokiškietė po juo jautėsi tarsi po sunkia antklode. Kad kilimą pasuktų, pavyniotų ir galėtų tęsti darbą, ji kaskart turėdavo iš po jo išsikabaroti. Per pandemiją šis pomėgis kaimo auksarankei tapo tikru išsigelbėjimu. O ir bet kokią sunkią dieną užsiėmimai su savo rankdarbiais neša atgaivą ir palaimą. plačiau»

Romantiška ir žavinga būtų knygyne pardavinėti vien tik knygas. Bet rinka diktuoja savo, ir į lentynas atkeliauja kitokių prekių – tokių, kurios su knyga puikiai dera: gražus puodelis ar namų kvepalai. Pasvalio knygyno – savivaldybės įmonės – vadovė pasidžiaugė, kad ir šitos prekės padėjo išlipti iš skolų. plačiau»

Neilgai trukus Biržų muziejuje gali atsirasti žaidimas, kurį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonušas Radvila vaikystėje mėgo žaisti augdamas Papilyje. Juk neįmanoma nepasinaudoti ginklų žinovo ir istorinių karių figūrėlių kūrėjo Algirdo Kuprio talentu. plačiau»

Kadaise vaikų namuose atimti daiktai – raudonas paltas su mažais taškeliais, lėlė, saldainių pilna kuprinė – dar vis grįžta prisiminimų nuoskauda. Stiklo dužena persirėžta koja, kad tik neišvežtų į balerinų mokyklą – irgi nugulę atmintyje. Užaugus – vienas po kito dar baisesni praradimai... Visa tai ištverti jai padeda ypatingas užsiėmimas. plačiau»

Ar mūsų krašto žmonės mėgsta skaityti, ar jie traukė savaitgalį į sostinę knygų mugėn? Taip pat žmonių klausėme, kokia literatūra patinka, ar turi sukaupę asmenines knygų kolekcijas, ar viską randa bibliotekose? Pašnekovai dalijosi mintimis apie jiems didžiausią įspūdį padariusias knygas, Nobelio literatūros premijos laureatų kūrinius. plačiau»

Panevėžiečiai turi retą galimybę susipažinti su dalele šiuolaikinio Ukrainos meno aukso fondo: Panevėžio dailės galerijoje žiūrovams pristatyta paroda „Erdvės“, žymių menininkų Ihorio Janovičiaus, Dmytro Moldovanovo, Pavlo Makovo ir Andrijaus Sahaidakovskio kūriniai. plačiau»

Senąsias statiškas, mėgėjų gamintas lėles garsiajame Panevėžio teatre po truputį ima keisti profesionalios lėlės su sudėtinga mechanika, turinčios valdomas akis ir burnas bei gebančios daryti įvairesnius judesius. Šios permainos atėjo į teatrą kartu su ukrainiečių dailininkų pora. plačiau»

Juvelyriką talentinga anykštėnė vadina vyriška stichija – net jos įrankiai triukšmą kelia, jautriam vaikučiui miegoti neleidžia. Keramika jai atrodo moteriškesnė. Tačiau viską galima suderinti, kaip tiems drugiams, gimstantiems ir su vyrišku, ir su moterišku sparnu. Tokie yra ir vieniši tėvai – pusė tėčio ir pusė mamos. plačiau»

Kaip dėl tos kultūros: pakanka jos panevėžiečiams ar ne? O gal netgi jaučiamas renginių perteklius? Kai per daug visko būna, nieko rinktis nebesinori. Dar domėjomės, kam kokie menai prie širdies, ką garbina, o ką galbūt į šoną stumia. plačiau»

Kai po nepriklausomybės atgavimo iš Vakarų plūstelėjo laisvė, ne visi žinojo, kaip su ja elgtis, nesuprato padorumo ribų. Dabar per laiko atstumą žvelgiant į užfiksuotas grožio konkursų akimirkas, dar ryškiau matosi stulbinantys kontrastai. Panevėžyje tai susiję ir su nusikaltėlių gaujų siausmu. Viena mergina netgi parodos atidaryme atsivėrė – jos tėvas irgi buvęs banditas. plačiau»

Narai ištyrinėjo giliausią šalies urvą Pasvalyje, dabar jų nufilmuotą medžiagą gali išvysti Krašto muziejaus lankytojai. Ir ne tiktai išvysti, bet ir pasijusti taip, tarsi patys nertų į 21,5 metro gylį. Kita virtuali įdomybė muziejuje – stebėti partizanų kovą, kai atsisukęs pamatai ant tavęs „puolantį“ aštriadantį stribų šunį. plačiau»